Pusiausvyra tarp pareigos ir gailestingumo

Mūsų pareiga – sumažinti šių laikų žiaurumą. Turime vykdyti savo pareigas, bet neturime jų atlikti žiauriai. Tai ir yra vadovavimo menas – pasiekti tikslą, bet pačiais švelniausiais būdais, išlaikant pareigos ir gailestingumo pusiausvyrą. Ši pusiausvyra paprastai pasireiškia mūsų reakcija į aplinkinių, ypač pavaldinių ar kolegų, žodžius. Pavyzdžiui, atvirai aptarinėti asmens kompetencijas ir tai, kaip jis atlieka savo pareigas, prieštarauja visoms moralės normoms ir gailestingumo principui. Taip, mes turime tai daryti, atsižvelgiant į savo pareigas, bet turime išmokti tai daryti teisingai, iš visų pusių, ne tik iš praktiškumo, bet ir iš gailestingumo pusės. Bendra taisyklė yra tokia, kad visi pašaliniai asmenys, visi tiesiogiai diskusijoje nedalyvaujantys ir aptariamas asmuo yra prašomi pasišalinti, kai apie šį darbuotoją kalbama, pavyzdžiui, norint pastarąjį pakelti ar pažeminti  pareigose. Tokia etika būtina bet kurioje civilizuotoje visuomenėje.

Niekas nebus laimingas, jei iš pradžių bus 200 proc. apkrautas darbu, pernelyg didele atsakomybe, tada išspaustas kaip citrina, o galiausiai jam bus pasakyta, kad yra nekvalifikuotas. Deja, tai standartinis nesubrendusios komandos scenarijus. Kaip galime pasiekti ką nors tikrai teigiamo, kaip galime tikėtis sėkmės savo veikloje, jei banaliai neišmokome gerbti vienas kito jausmų. Jautrumas yra būtina savybė bet kuriam vadovui, norinčiam sukurti sveiką atmosferą komandoje. Priešingu atveju nesubrendusioje komandoje visi jausis bejėgiai. Todėl kiekvienoje komandoje būtina nustatyti bendravimo etiką, susirinkimų etiką, sprendimų priėmimo etiką ir bausmes už šios etikos pažeidimus. Kai išmoksime rūpintis vieni kitais, galėsime rūpintis ir viskuo pasaulyje.

Laura Kaunietė

Šaltinis / Ruzov V.O. Kaip suburti svajonių komandą, (2018)