Pradėti ir baigti bendravimą komplimentu

Bendro tikslo labui daug veiksmingiau išmokti sakyti žmonėms malonius dalykus, juos palaikyti ir padrąsinti, nuoširdžiai žavėtis jų sėkme, nei žeminti pastarųjų orumą.

Klasikiniame versle galioja paprasta taisyklė: pokalbį pradėkite ir baigkite komplimentu. Tačiau, sakydami komplimentus, nepadarykite klaidos. Nevertinkite žmogaus, o išsakykite savo požiūrį ar jausmus.

Klaida yra vertinti žmogų klijuojant jam etiketes. Taip elgdamiesi savavališkai prisiimame teisę teisti žmogų, žvelgti į jį iš aukšto ir taip jį pažeminti. Bet ar žinome, kas yra gera, o kas bloga? Vadovaudamiesi šia taisykle, suformuluokime pageidaujamus komplimentus:”Man malonu jus girdėti (matyti)”;  „Man malonu su jumis dirbti (bendrauti, bendradarbiauti ir pan.)”; „Mokausi jūsų gebėjimo sugyventi su žmonėmis (įtikinti, tiksliai reikšti mintis ir pan.)“, „Didžiuojuosi jumis”; „Man gera jus matyti”; „Buvo malonu su jumis susitikti”. Tai ne liaupsinimas, o nuoširdus žavėjimasis, kurio reikia visiems, nes meilės ir pagarbos poreikis yra gyvybiškai svarbus.

Vadovaudamiesi ta pačia taisykle, suformuluokime ir tinkamą kritiką:”To iš jūsų nesitikėjau”; „Man gėda dėl jūsų”. Ką mums duoda toks požiūris? Jeigu žmogus į pravardžiavimą reaguoja pagal principą „pats toks“, tai jausmų išreiškimą savo adresu jis traktuoja supratingai. Tiesa, kad niekam neleidžiama įžeisti mūsų orumo, tačiau žmogus turi moralinę teisę pykti ant mūsų, mūsų žodžių ar veiksmų. Ir atminkite: ieškodami žmogui pateisinimo, suteikiate jam galimybę pasikeisti, nes jame pabunda vidinis teisėjas. Vis dėlto būkite atsargūs taikydami šią taisyklę viešai. Pavojus yra tas, kad viešas pagyrimas turi narkotiko savybių ir sukelia didelę priklausomybę. Todėl, kai jos netenkama, prasideda abstinencijos sindromas, kuris sukelia skausmą, depresiją, politiką ir pavydą. Todėl, dėl asmens gerovės, visada jį girkite individualiai.

Laura Kaunietė

Šaltinis / Ruzov V.O. Kaip suburti svajonių komandą, (2018)