Nuolankumas

Darbas komandoje prie to paties projekto yra tikras nuolankumo išbandymas. Nelengva išlikti nuolankiam ir siekti planų. Materialiame pasaulyje žmogus turi sugebėti išlaikyti savo orumą. Nuolankumas nereiškia, kad leidžiu save įžeidinėti, nereiškia silpnumo. Nuolankumas – tai tarnystė aukštesnei idėjai, nepaisant visko. Darau, ką galiu geriausiai, ką privalau daryti, ir kartu nesijaudinu dėl to, kad kiti daro ką nors blogai. Jei galiu juos ištaisyti, ištaisau. Jei ne, tiesiog veikiu savo įtakos rate, bet veikiu ne todėl, kad kas nors mane verčia, o todėl, kad pats to noriu. Esu laisvas nuo santykių problemų ir kitų žmonių klaidų. Ir šioje laisvėje yra mano nuolankumas.

Pagarba laisvės požiūriu taip pat yra labai įdomus reiškinys. Pagalvokite apie šią mintį – suprasti žmogų nereiškia su juo sutikti. Suprasti žmogų – tai paprasčiausiai jį suprasti. Ne tam, kad su juo sutiktumėte, bet tam, kad parodytumėte, kur ir kas yra negerai, kokių problemų tas žmogus turi. Žmonės dažnai tapatina žmogaus supratimą su būtinu pritarimu, sutikimu su tuo, ką jis sako, tuo pačiu požiūriu. Tiesą sakant, turėtume suprasti žmogų net geriau, nei jis pats save supranta.

Kartą buvo atlikta įmonės darbuotojų apklausa apie tai, kas žmonėms svarbu jų darbinėje veikloje. Ši apklausa buvo atlikta siekiant išsiaiškinti, kaip skatinti žmones dirbti, darant prielaidą, kad pinigai, išmokos ar premijos gali būti svarbūs kiekvienam. Pasirodo, kad žmonių vertybių sistemoje (kodėl jie ilgai lieka toje pačioje darbovietėje) pirmoje vietoje yra tai, ar darbovietė gerbia ir leidžia jiems realizuoti savo potencialą, ar jie turi normalius, kultūringus santykius darbe. Net paprastiems žmonėms tai pasirodė svarbiausia. Akivaizdu, kad šiuolaikinė kultūra mus tam tikrais būdais užprogramuoja, tačiau galiausiai mes liksime visuomenėje, kurioje iš tiesų egzistuoja sveiki santykiai, net jei iš viso to negausime materialinės naudos.

Šaltinis / Ruzov V.O. Kaip suburti svajonių komandą, (2018)