Šiuolaikinėje komandoje yra du pagrindiniai konfliktų sprendimo būdai. Pirmasis grindžiamas idėja, kad tik vienas iš dviejų ginčo dalyvių yra teisus – tai materialus, grubus problemų sprendimo kelias. Antrasis būdas grindžiamas tuo, kad abu gali būti teisūs. Tai reiškia, kad, laikantis protingos ir apgalvotos pozicijos, galima pagrįstai taikyti du priešingus požiūrius. Antroji idėja yra ta, kad skirtingi žmonės skirtingai mato problemų sprendimo gaires, skirtingai įgyvendina planus ir savaip sprendžia klausimus. Todėl reikėtų vertinti ne asmens požiūrį, o jo rezultatus. Jei yra rezultatų, toks individualus požiūris yra galimas. Todėl privalome pagarbiai priimti priešingų pusių nuomones. Suprantame, kad galima eksperimentuoti, kad kažkas gali rizikuoti ir tą patį padaryti visiškai kitaip. Šis novatoriškas požiūris kelia abejonių, tačiau tai nereiškia, kad jis yra blogas. Mąstantis žmogus visada sugalvoja ką nors naujo. Jei norime bendradarbiauti, neturėtume vienas kitam daryti spaudimo, turėtume stengtis suprasti vienas kitą.
Abipusė pagarba – tai tiltas, kuriuo tiesiamas bendradarbiavimo kelias. Beje, naujovėms reikia pakankamai brandos, antraip nesunkiai gali prasidėti nukrypimai. Jeigu žmogus dar naujokas kokioje nors srityje, jam geriau elgtis tradiciškai. Inovacijas turėtų diegti stipriausi ir labiausiai patyrę. Turintys mažiau patirties lengvai eina į kompromisus. Reikia labai griežtai laikytis savo principų, teisingumo ir tikslų. Inovacijos pačios savaime yra proga padaryti proveržį. Tiesa, tenka pripažinti, kad mūsų protas pokyčių nemėgsta. Tai mūsų vidinis nenoras keisti tradicijas. Tačiau jei pasikeičia išorė, o esmė išlieka ta pati, tokius pokyčius galima priimti. Tai dar vienas vidinio augimo principas.
Šaltinis / Ruzov V.O. Kaip suburti svajonių komandą, (2018)