Asmeninis pavyzdys daro įtaką

Pirmasis ir svarbiausias poveikio kitam asmeniui veiksnys yra asmeninis pavyzdys. Tai reiškia, kad visada reikia elgtis atitinkamai. Tiesiog žodžiais, be asmeninio pavyzdžio, daryti įtaką tiems, kurie nuo mūsų priklauso, nepavyks. Antrasis įtaką darantis veiksnys yra rūpinimasis. Kitaip tariant, pirmiausia žmogus turi mus matyti,  tada pajusti mūsų rūpestį. Tuomet galima pradėti kalbėti, žmogus mus išgirs, žodžiai bus naudingi. Kai visi šie trys veiksniai tinkamai suderinami, jie sukuria pasitikėjimą. Be asmeninio pavyzdžio ir rūpesčio žodžiai nesukels pasitikėjimo, todėl neturės jokio poveikio.

    Kodėl viskas prasideda nuo asmeninio pavyzdžio? Be to, kad toks asmeninis pavyzdys kelia pagarbą ir natūralų norą juo sekti, yra dar viena priežastis. Vidinis pasitikėjimas ir vidinė stiprybė žmogui atsiranda tada, kai jis pirmiausia išmoksta vadovauti pats sau. Tada jis turi galią vadovauti kitiems. Negalime daryti įtakos kitam žmogui, jei patys neturime galios vadovauti sau. Daryti įtaką – tai turėti vidinės stiprybės. Tai ir yra mūsų sąžiningumo galia. Kodėl koks nors žmogus pradeda mus gerbti ir mums paklusti? Nes jis jaučia mumyse tikrąją galią.  Ir ne brutalią jėgą, o moralinę, savikontrolės jėgą.  Kai asmuo neturi galios ir bando daryti įtaką kitam asmeniui, tai vadinama manipuliacija. Tačiau bet koks bandymas manipuliuoti kitais mus susilpnins. Žmogiškasis silpnumas atsiranda dėl to, kad žmogus bando semtis jėgų ne iš savęs, o iš išorinių dalykų. „Aš žinau, kaip tai daryti, o tu – ne!”; „Aš esu viršininkas, o tu – kvailys!”. Jei asmuo naudojasi savo vyresniškumu kaip galia, jis visada labai uoliai jį gins ir stengsis, kad jis nebūtų pažeistas. Jei staiga kas nors nerodys jam pagarbos, kurios jis nusipelno, arba pagarbos, kurios jis tikisi, tam žmogui tai bus pražūtinga.  Minėtam statusui išlaikyti reikia milžiniškų pastangų ir įtampos. Toks žmogus visą laiką galvos, ar tai pakenks mano autoritetui, ar ne? Galiausiai visa tai veda prie bendro silpnėjimo, nes toks vyresnysis turi rūpintis, kad išliktų vyresniuoju, o tai reiškia, kad jis turi neleisti kitiems tapti vyresniaisiais, neleisti kitiems augti, vystytis, tobulėti. 

    Įdomu, kodėl pavaldiniai leidžiasi išnaudojami išorinėmis spaudimo priemonėmis? Nes mūsų išdidumas turi du aspektus: vienas – aš esu didvyris, o kitas – aš esu auka, kenčiantis. Abu šie dalykai yra dvi tos pačios monetos pusės. Štai kodėl žmogus, kuris turi vidinį orumą, vidinę stiprybę, neleidžia savimi manipuliuoti, jis visada yra laisvas, nori laisvai įsitraukti į šiuos santykius, laisvai paklūsta – iš pagarbos ir iš  meilės. Nuolankumas nėra tada, kai žmogus nieko neturi ir nori atrodyti nuolankus. Nuolankumas yra tada, kai žmogus turi dorybių, jas suvokia, bet su jomis nesitapatina, jis tiesiog yra laisvas. Mūsų užduotis – ieškoti sprendimų aukštesniame lygmenyje, t. y. pradėti semtis stiprybės iš vidaus, stiprinti savo teigiamas vidines savybes.

Laura Butkevičienė

Šaltinis / Ruzov V.O. Kaip suburti svajonių komandą, (2018)